bandija

×bándija sf. (1) Sdb, Tj žr. 3 banda 1: Susitaisė žulikų bándija ir puldinėja žmones Rm. | Kai su tokia bándija gyvulių sulįs į vasarojų, nekas teliks Paį. Važiuojant per mišką užpuolė vilkų bándija Kp. ^ Koks žmogus, tokią ir bándiją pasirenka Ant.